5. Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo stotis (II-oji komanda)

Apie pastatą

Šiaulių miesto centre, retai pastebimas geltonų plytų bokštas žymi buvusios senosios priešgaisrinės stoties postą, nuo kurio kadaise buvo stebimi visi Šiauliai. Beveik prieš šimtmetį, po Pirmojo pasaulinio karo, pastatas iškilo nuniokoto miesto bevardžiame skersgatvyje, į kurį buvo galima patekti tik iš Bažnyčios gatvės. Atsiradęs objektas skersgatviui suteikė Gaisrininkų gatvės pavadinimą. Šioje gatvelėje susipina Šiaulių miesto ir jo ugniagesių praeitis, dabartis ir galimos ateities perspektyvos.

Praeities liudytojas, mūrinis dviejų aukštų gaisrinės pastatas su bokšteliu, buvo pastatytas 1927 metais pagal talentingo latvių kilmės Lietuvos architekto Karolio Reisono projektą iš gyventojų surinktų lėšų. Beribės fantazijos inžinierius-architektas K. Reisonas šį pastatą suprojektavo ne tik funkcionalų, bet ir estetiškai patrauklų pagal tuo metu vyravusį istorizmo stilių: degtų plytų mūro fasadas puoštas piliastrais ir profiliuotu karnizu; virš garažo durų angų suformuotos dekoratyvinės arkos, o įėjimo durys ir kai kurie langai papuošti sandrikais.

Plečiantis  ugniagesių poreikiams ir tobulėjant technikai, 1997 metais greta senosios gaisrinės iškilo naujasis pastatas, suprojektuotas architektų Antano Plaipos ir Andriaus Vernio. Naujoji priešgaisrinė stotis su jai būdingu atributu – bokštu – atspindi postmodernizmui būdingus bruožus ir darniai komunikuoja su istoriniais Šiaulių miesto akcentais. O palikta galimybė sujungti senosios ir naujosios gaisrinės pastatus, tarsi duoda užuominą, kad šis Šiaulių centre esantis kompleksas ateityje gali unikaliai transformuotis.