2. Vila „Auska“

Apie pastatą

Auska – vienas paslaptingiausių, išskirtiniausių vėlyvojo modernizmo kurortinės architektūros objektų, kurį kurdamas architektas Juozapas Šipalis turėjo absoliučią laisvę įgyvendinti savo idėjas: privilegiją nepaisyti projektavimo normų, didelę kūrybinę komandą ir neribotą biudžetą. Simetrinio „T“ formos plano pastato architektūroje buvo siekta atspindėti kosmopolitines tendencijas – ekspresyvias geometrines formas, sudėtingai suskaidytas tūrių kompozicijas, apdailos medžiagų įvairovę. Pagrindinis korpusas, parkas, tarnybiniai pastatai ir net tvora buvo projektuoti kompleksiškai, laikantis bendros koncepcijos.

Vos keturių apartamentų poilsio namų interjero dailės objektus kūrė žymūs Lietuvos menininkai: vitražus – Konstantinas Šatūnas,  skulptūrą – Vladas Vildžiūnas, 34 originaliuosius vario šviestuvus – juvelyras Kazimieras Simanonis, keramikos darbus – Juozas Talmantas, Nora Blaževičiūtė ir kiti.

Auska išsiskyrė ne tik įspūdinga architektūra, prabangiu interjeru, bet ir sudėtingais technologiniais sprendimais – pavyzdžiui, Lietuvos kontūro šildomu baseinu, į kurį vanduo buvo tiekiamas per pusantro kilometro ilgio vamzdį tiesiai iš Baltijos jūros.

Ypatinga ne tik architektūriniu, bet ir urbanistiniu, meniniu ir socialiniu aspektais, tiesiog kopose išaugusi vila su 22 ha teritorija buvo skirta aukščiausio rango sovietinės nomenklatūros elitui ir iki pat 1991 m. saugota KGB. Nuo 1994 m. kurį laiką vila funkcionavo kaip svarbiausių Lietuvos ir užsienio politinių veikėjų poilsio ir susitikimų centras – čia įvyko ir istorinis trijų Baltijos šalių Prezidentų susitikimas.