13. Panevėžio muzikinis teatras

Apie pastatą

Panevėžio muzikinis teatras – tai pastatas pasakojantis dvi visada garsaus kultūriniu gyvenimu miesto istorijas. Pirmoji kalba apie jauną architektą ir jo novatoriškai suprojektuotą kino teatrą. Antroji kalba apie garbingą, jau ilgesnę nei šimtmetis „muzikinių vaidinimų“ – operečių sagą.

8-ajame dešimtmetyje, kuomet žmonės tiesiog plūdo į kino sales, miestui prireikė naujo kino teatro su 400 vietų sale. Greta tipinių projektų, kurie buvo statomi Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose iki tol, išsikovojus teisę įgyvendinti unikalų projektą užduotis buvo patikėta darbščiam, dar neturėjusiam reikšmingų kūrinių Viktorui Skokauskui. Kino teatras „Versmė“ turėjo tapti neatsiejama vienos svarbiausių miesto aikščių dalimi ir kuo geriau atlikti savo funkciją. Pastato formą ir tūrius padiktavo pagrindinė ambicija – kuo geresnė akustika. Salės lubos visame perimetre nuo ekrano vietos iki buvusios operatorinės žemėja tam tikru nuolydžiu ir tai subtiliai išreikšta jo išorėje laužytomis fasado linijomis, o vyšninės spalvos ruplėta vidaus sienų apdaila išjungus šviesas išryškindavo vaizdus ekrane.

Antroji istorija prasideda dar carinės Rusijos laikais, kuomet žymus kompozitorius Vladas Paulauskas pastatė pirmąjį muzikinį spektaklį „Kaminkrėtys ir malūnininkas“. 1993 metais „Versmėje“, įrengus orkestro duobę ir sceną, atgaivinta operečių kultūra. Ji čia tęsiama beveik 30 metų „užgrojant visomis žmogaus sielos stygomis“.

Atėję į pastatą, pabuvosite orkestro duobėje ir už užkulisių bei sužinosite, kaip dvi fasade pakabintos keistos grandinės susijusios su kino teatro „Versmė“ pavadinimu.