10. Juozo Miltinio dramos teatras

Apie pastatą

Juozo Miltinio dramos teatras – pirmasis sovietinėje Lietuvoje pastatytas ir 1968 m. vasario 17 d. atidarytas teatro pastatas. Nors projektas rengtas prisidengiant kultūros namų pavadinimu (teatrų statyba nebuvo leidžiama), architektas A. Mikėnas projektuodamas rėmėsi legendinio režisieriaus J. Miltinio žiniomis ir reikalavimais.

Pagrindinio pastato tūrio atsitraukimu nuo kitų Laisvės aikštės pastatų užstatymo linijos suardoma rytinė Laisvės aikštės išklotinė ir formuojama netaisyklingos formos aikštė priešais pagrindinį įėjimą. Modernus ankstyvojo modernizmo pastatas kontrastuoja su aplinka tiek griežtomis formomis, tiek medžiagiškumu – horizontaliomis stiklo ir metalo juostomis, minimalistinėmis pilkos spalvos granitinio tinko sienomis.

Šiaurinę fasado pusę puošia skulptoriaus  Juozo Kėdainio subtilios plastikos metalo reljefas „Kūrybos genijus“, pagrindinį įėjimą – pastato architekto sukurtas bareljefas – „Juozo Miltinio dramos teatras“. Pastatui impozantiškumo įspūdį suteikia bokštas, ant kurio pirmąkart Panevėžyje prieš Nepriklausomybės atkūrimą suplevėsavo Trispalvė.

Stiklo fasado atvirumas, užmezgantis dialogą su pastatu būnant išorėje, tęsiasi ir viduje, kur  pasitinka vestibiulis, jungiantis su erdviu dviaukščiu fojė. Iš čia – dvipusis įėjimas į žiūrovų salę, kurios intymi ir jauki erdvė kviečia sutelkti dėmesį į įvykius scenoje. Salės lubų suskaldymas ir forma – apšvietimo ir akustikos sprendimai – dera su bendru interjero vaizdu. Medžiu puoštos sienos, imituojančios sendinto ąžuolo dailylentes, suteikia minkštumo ir jaukumo įspūdį palyginti nedidelei žiūrovų salei. Pagrindiniai teatro pastato eksterjero ir interjero architektūriniai sprendimai dera tarpusavyje ir yra pastebimi kiekvienam teatro lankytojui.

Kviečiame apsilankyti mieste debiutuojančio renginio „Pastatai kalba. Panevėžys“ ekskursijose ir išvysti bei išgirsti, koks pasaulis slypi užkulisiuose anapus pilkosios scenos uždangos.