12. Panevėžio miesto savivaldybės pastatas

Apie pastatą

Šį kompleksą sudaro sujungti keturi XIX a. pab. – XX a. pr. statyti namai (Laisvės a.) bei prie jų XX a. 9 deš. pristatytas priestatas (Vilniaus g.). Praeitį įamžinusios fotografijos liudija, kad minėtų senųjų pastatų architektūrai buvo būdingas istorizmo stilius. Vėliau vienas iš šių pastatų (trečiasis nuo Panevėžio kolegijos) išsiskyrė tiek savo paskirtimi, tiek architektūra: 1900 m. statytą namą iš Natanelio Kisino 1906 m. už 15 tūkst. rub. nupirko Panevėžio miesto savivaldybė, o po 1938 m. rekonstrukcijos jis įgavo modernizmo bruožų. Keitėsi politika ir ideologija, tačiau šio pastato paskirtis nekito – jau daugiau nei 110 metų jis priklauso miesto valdžiai. XX a. 5 deš. čia įsikūrė Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jo skyriai, valdybos, inspekcijos, Civilinės metrikacijos biuras buvo įkurti greta stovėjusiuose 1940 m. nacionalizuotuose pastatuose.

Augant miestui, Vykdomojo komiteto patalpos darėsi ankštos. Paskelbtą konkursą geriausiam priestato projektui sukurti 1977 m. laimėjo architektas Mindaugas Steponavičius. Trijų aukštų priestatas palei Vilniaus gatvę 1985–1986 metais statytas kaip Profilaktinė dezinfekcijos stotis. Tai atspindėjo sovietinės sistemos dvilypumą – reikėjo plėsti Vykdomojo komiteto patalpas, bet tam aukščiausioji valdžia lėšų nebūtų skyrusi, tad reikėjo sugalvoti kitą pastato paskirtį. Naujajame vėlyvojo sovietinio modernizmo stiliaus priestate įsikūrė Statybos ir architektūros skyrius.

Tuo pat metu buvo renovuojama visa Vykdomojo komiteto būstinė – keturi dviaukščiai pastatai tuometinėje Lenino (dabar – Laisvės) aikštėje. Buvo rekonstruojama pagal architekto Algimanto Širono projektą: pristatytas trečias aukštas, konferencijų salė. Pastatų komplekso rekonstravimas baigtas 1987 m.

Praėjus 50-čiai sovietinio režimo metų 1990 m. šiame pastate įsikūrė demokratiškai išrinkta Panevėžio miesto taryba ir valdyba.