Pirmą kartą vyksiantis architektūros festivalis „Pastatai kalba“ kvies prakalbinti Panevėžio pastatus

Publikuota 2020-08-17
Pastatai kalba. Panevėžys

Ar kada nors pagalvojote, kas slepiasi už Panevėžio miesto savivaldybės, Apylinkės teismo rūmų ar Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyno durų? O gal sukote galvą, kaip atrodo Juozo Miltinio dramos teatro, Panevėžio bendruomenių rūmų užkulisiai ar norėjote užsukti į legenda tapusį „Žaros“ restoraną? Galimybės tą padaryti laukti liko visai nedaug: jau rugsėjo 12-13 dienomis startuosiančio naujo architektūros projekto „Pastatai kalba“ metu net 15 išskirtinės architektūros pastatų panevėžiečius bei miesto svečius kvies apsilankyti ir susipažinti iš arčiau.

„Pastatai kalba“ – tai organizacijos „Architektūros fondas“ ir strateginio partnerio „Lietuvos kultūros taryba“ pirmą kartą organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – skirtinga architektūrine išraiška pasižyminčio Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų vedamas ekskursijas. 15 žinomų ir daugeliui dar neatrastų Panevėžio pastatų siūlys ne tik įkelti koją ten, kur dažniausiai tą padaryti draudžiama, bet ir sužinoti daugiau apie savo miesto pastatus, jų specifiką ir sukūrimo istorijas.

„Panevėžio architektūra įdomi tuo, kad nėra atrasta“, – kalbėdamas apie projektą teigia vienas jo organizatorių, architektūrologas Evaldas Vilkončius. „Tai nėra nei Kaunas, kuris didžiuojasi savo modernizmu, nei Klaipėda, pasižyminti vokiška architektūra, nei barokiškasis Vilnius. Panevėžyje nėra
ryškaus architektūrinio identiteto. Jį sudaro skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai, kurie, nors ir neformuoja aiškios vienumos, žavi ir traukia savo įvairumu“ – tikina jis.

Lankytojams gerai žinomi XX a. 4-10 dešimtmečių pastatai iškils kaip architektūriškai svarbūs miesto elementai. Kiekvienas dalyvis turės galimybę daugiau sužinoti apie statinių santykį su aplinka, jų atsiradimo priežastis, ypatumus, svarbą bei įtaką miestui, jo plėtrai ir gyventojams, taip pat išplėsti architektūrinį žodyną, susipažinti su pastatų architektais.

Į Panevėžį pažvelgti kitu kampu kvies Panevėžio apylinkės teismo rūmai, Gamtos mokykla, kultūros centras „Panevėžio bendruomenių rūmai“, „Aukštaitijos“ sporto centras, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Santuokų rūmai, Muzikinis teatras bei kiti architektūriškai svarbūs statiniai.

„Architektūra formuodama erdvę nulemia žmogaus santykį su miestu“, – teigia architektė ir projekto turinio kuratorė Julija Musteikytė-Mora. „Šiandieninį Panevėžį geriausiai atspindi jame stovintys pastatai. Net jei dabartinė miesto struktūra ir centrinė dalis yra suformuotos sovietmečiu, tai dar nereiškia, kad tuo jo istorija ir baigiasi. Kokia ji šiandien? Koks joje miestiečių vaidmuo? „Pastatai kalba. Panevėžys“ programoje pristatomus objektus gerai pažįstame iš išorės, bet turbūt ne visais atvejais žinome, kokia architektūrinė istorija slypi jų viduje. Ekskursijų metu kviesime išgirsti atsakymus ir atrasti savo santykį su miestu iš naujo“, – sako ji.

Festivalio metu ekskursijas lydės įvairūs kultūriniai renginiai: architektūros istorikės, prof. dr. Marijos Drėmaitės ir architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio paskaitos apie sovietmečio architektūrą, meninių pasakojimų pasirodymai bei koncertai. Dalis renginių vyks eksponuojamų pastatų erdvėse, taip lankytojams suteikiant galimybę juos pažinti kitoje, neįprastoje šviesoje.

Visos ekskursijos bei renginiai yra nemokami ir atviri visiems. Išgirsti miestą ir prakalbinti mus supančias Panevėžio erdves „Pastatai kalba. Panevėžys“ šiemet kvies rugsėjo 12–13 dienomis.

Grįžti
Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – skirtinga architektūrine išraiška pasižyminčio Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas savanorių-gidų ar pačių pastatų autorių-architektų vedamas ekskursijas.