9. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

Apie pastatą

Dabartinės Prano Domšaičio galerijos pastatų istorija prasideda XIX a. pabaigoje, Liepų gatvėje pradėjus planuoti sklypus. Du iš keturių dabartinio komplekso pastatų, pažymėti 31 ir 33 numeriais, tarpukariu iškilo kaip okulisto Edwino Heino privati klinika ir gyvenamosios paskirties pastatai. Trečiasis namas, nr. 35, tuo metu priklausė firmai „Adler Werk G“, jame buvo įrengta kontora ir gyvenamosios patalpos. Paskutinio pastato, nr. 29, istorija neaiški, visgi jis veikiausiai buvo administracinės paskirties.

Šis ketvertukas architektūriškai vaizdžiai atspindi to meto klaipėdietiškojo skonio tendencijas. Nr. 29 ir 31 buvo mūriniai tinkuoti istoristinių formų pastatai su mediniais dekoro elementais, mūrinį tinkuotą trijų aukštų neobarokinių elementų turintį pastatą nr. 33 puošė frontonas su liūto galva ir piliastrais, o pastate nr. 35 galima atpažinti statymo metu gyvavusio „medžiagų stiliaus“ (vok. Materialstil) bruožų.

Pokariu šiuos pastatus nacionalizavus, kompleksas priglaudė vaikų darželį, tačiau nuolatinės funkcijos neturėjo iki 1973 m., kai jame įsikūrė Klaipėdos paveikslų galerija. Z. B. Rutkausko vadovaujamos rekonstrukcijos metu pastatai sujungti, patalpos išplėstos ir pritaikytos ekspozicijoms. Naujame priestate galima išvysti du Broniaus Bružo vitražus. Atkūrus nepriklausomybę, galerijai suteiktas Prano Domšaičio vardas, šiandien čia veikia nuolatinė šio išeivijos menininko ekspozicija.