1. Klaipėdos universitetas / buv. kareivinių pastatų kompleksas

Apie pastatą

XX a. pradžioje Klaipėdoje iškilo raudonplytis kareivinių kompleksas – vienas ryškiausių istorizmo su neogotikos bruožais karinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Jis jungia Viduramžių romantizmo dvasią su pramoninio amžiaus racionalumu. Laiptuoti frontonai, smailiaarkės nišos, arkatūra, glazūruotos plytelės kuria galingos Vokiečių ordino pilies įvaizdį.

Iš aštuonių statinių išliko šeši. Juose buvo įrengti karininkų ir kareivių korpusai, štabas, virtuvė su valgykla, tualetai, sandėliai ir net koplytėlė. Greta buvo pratybų aikštė, kur aidėjo rikiuočių žingsniai. Kompleksą vainikuoja restauruotas laikrodžio bokštelis. Per šimtmetį čia veikė Prūsijos, Sovietų Sąjungos, Lietuvos ir Prancūzijos kariuomenės. Tarpukariu įsikūrė Klaipėdos įgula, dalyvavusi 1923 m. prijungiant kraštą prie Lietuvos. Kareivinėse lankėsi visi tarpukario Lietuvos prezidentai, J. Basanavičius, archeologas P. Tarasenka ir kiti iškilūs veikėjai.

1993 m. kompleksas perduotas Klaipėdos universitetui – tokia pastatų transformacija reta visoje Europoje. Čia įsikūrė fakultetai, laboratorijos, bendrabučiai. Išliko autentiškas vidaus erdvių planas ir detalės: medinės konstrukcijos, durų arkos, ketaus kolonos, turėklai. Vieno pastato kiemelis tapo evangelikų koplyčia. Komplekso simbolis – J. Vosyliaus freska „Universiteto statyba“ (2006), vaizduojanti švyturį – žinių ir augimo ženklą.