6. Audiovizualiųjų menų centras / buv. sinagoga

Apie pastatą

Naujojoje miesto dalyje – vakariniame Alytuje – mediniai žydų bendruomenės maldos namai atsirado XIX a. viduryje, tikėtina, dabartinio pastato Kauno gatvėje vietoje. Po XX a. pradžios gaisrų atstatytos mūrinės sinagogos architektūra įprasta to laikotarpio štetlų išraiškai – pastatas simetriško fasado, vadinamojo „plytų“ stiliaus.

Buvusi sinagoga išlaikė savo pirminį patalpų išdėstymo planą – pagrindinę maldų salę ir vidine siena su langais atskirtą moterų galeriją antrajame aukšte. Išlikęs simetriškas raudonų ir geltonų plytų fasadas su trikampiais frontonais papildytas stilizuotais piliastrais, langų nišos – karnizais. Pagrindinį fasadą puošia plytų mūro Dovydo žvaigždė. Iš dalies atkurtas pagrindinės salės interjeras – atidengtas dviejų laikotarpių (prieš ir po gaisrų) polichrominis aliejinių dažų dekoras, išlikusi originaliomis kolonomis įrėminta bimos aikštelė, pažymėta aron kodešo vieta.

Po Holokausto nebelikus Alytaus žydų bendruomenės, sinagoga prarado religinę funkciją. Pokariu čia glaudėsi namų netekę Alytaus gyventojai, vėliau veikė viščiukų perykla ir druskos sandėlis, kurio ženklai interjere išlikę iki šiol. Po 1990-ųjų pastatas buvo apleistas, o nuo 2021 m., po rekonstrukcijos, buvusi sunagoga veikia kaip Alytaus audiovizualiųjų menų centras, kuriame vykdomos įvairios kultūrinės veiklos.