„Pastatai kalba. Panevėžys“: 5 pastatai, kuriuos būtina aplankyti

Pirmą kartą Panevėžyje vykstantis atviros architektūros savaitgalis “Pastatai kalba. Panevėžys” – jau šį savaitgalį! Jo metu lankytojams duris atvers net 15 išskirtinės architektūros pastatų. Norint aplankyti juos visus tektų gerokai paplušėti, tad dalinamės. penkiomis rekomendacijomis, kuriuos pastatus aplankyti renginio metu. 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (SoDra)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, dažniausiai vadinamas Sodros pastatu – beveik nepastebimas jį supančių pastatų kontekste. Nepaisant to, šis puikus XX a. pabaigos postmodernizmo architektūros pavyzdys stebina ne tik klaidžiais ir spalvingais savo koridoriais, bet ir išskirtiniu eksterjeru. Derindama įvairias geometrines formas architektė Elvyra Klimavičienė sukūrė nuolat judantį, tačiau tuo pat metu statišką pastatą. Architektė teigia, kad kūrybai netrūko džiaugsmo, tad net „suglamžė“ pastato sienas. Už jų slepiasi gerokai daugiau nei ne tik tuntas vienodų kabinetų – pastate gausu ir neatskleistų paslapčių. Ar būtumėte pagalvoję, kad jo rūsiuose galite rasti bunkerį bei pirties ir baseino kompleksą? 

Panevėžio sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksas

Jono Putnos projektuoti Sporto rūmai (buv. Sporto kombinatas) – antrasis tokio tipo projektas Lietuvoje po Kauno sporto Halės ir pirmasis pastatytas sovietiniu laikotarpiu. Sporto rūmai pasižymi ankstyvojo sovietinio modernizmo architektūra. Pažvelgus į pastatą matomi to laikotarpio pastatams būdingi bruožai – simetriški fasadai, smulkus išorės skaidymas vertikalėmis, įėjimą pabrėžiantis masyvus stogelis, asketiški tūriai. Užėję į pastato vidų pamatysite nedaug pasikeitimų, kadangi nuo jo statybos pradžios atlikti tik maži remonto darbai. Be to, pastato viduje slepiasi nemažai įdomių erdvių. Viena jų – didžioji krepšinio salė, kurioje vykdavo ne tik sporto varžybos, bet ir pirmieji Panevėžyje koncertai, cirko pasirodymai, kurių metu ant scenos net pasirodydavo didieji Indijos drambliai.

Kultūros centras „Panevėžio Bendruomenių rūmai“

Šis 1977 m. pradėtas projektuoti ir tik po dešimtmečio iškilęs pastatas ne be priežasties gali būti vadinamas tuometine Panevėžio kultūros ir meno meka. Jau iš pirmo žvilgsnio į akis krenta jo masyvi, vėlyvajam modernizmui priklausanti tūrinė išraiška kuri, skaidoma į mažesnius, smulkesnius elementus, formuoja ryškų ir įsimenantį laiptų motyvą. Įspūdis išlieka ir kitur – išorėje lankytojus pasitinka Rytų Vokietijoje gamintos veidrodinio stiklo vitrinos, o pagrindinės salės fojė langus puošia G. L. Baginskienės ir kt. autorių vitražai. Nors ir pastatytas iš tipinių medžiagų, Panevėžio Bendruomenių rūmų pastatas tikrai nepaliks abejingų. 

Administracinis pastatas / buv. Informacinio skaičiavimo centro priestatas

Šis pastatas dažniausiai lieka nepastebima praeiviams – gal todėl, kad norint įžvelgti jo išskirtinumą tenka pakelti akis nuo šaligatvio ir užversti galvą į viršų. Architekto ir legendinės grupės “Antis” gitaristo Arūno Blūšiaus projektuotas pastatas ypatingas ne tik savo paskirtimi – talpinti skaičiavimo mašinų ir jų aptarnavimo patalpas – bet ir eksterjeru, laikomu puikiu vėlyvojo modernizmo pavyzdžiu. Sudėtingoje pastato fasadų kompozicijoje jungiamos griežtos ir plastiškos formos, monumentalūs tūriai, tačiau tuo pat metu išorė skaidoma ekspresyviomis vertikalėmis bei langais. Pasak paties architekto, projektuojant pastatą buvo smarkiai taupyta. Nepaisant to, tuometinė jo vertė siekė beveik 1 mln. rublių. 

Panevėžio teatro „Menas“ pastatas

Savo kelią pradėjęs vieno aukšto mūriniame pastate, dabartinis „Menas” tikrai gali būti laikomas viena iš ypatingiausių Panevėžio vietų. Nuo pat XX a. trečiojo dešimtmečio su pertraukomis veikęs kino teatras „Iliuzija” pasipuošė pirmąja Panevėžyje neonine iškaba, o po 1938 m. pasivadino taip, kaip yra žinomas iki šiol – „Meno” vardu ir tapo moderniausiu Panevėžio kino teatru. Kelios rekonstrukcijos ne tik plačiaekranį kiną pakeitė į teatro sceną, bet ir sujungė tarpukario, sovietmečio moderniosios ir XX a. pabaigos architektūros tendencijas. Toks derinys kuria ypatingą erdvių ir architektūrinių elementų žaismą, tad nenustebkite, jei ekskursijos metu pasijusite taip, tarsi būtumėte akimirkai persikėlę į Kauną.

Panevėžys – dar neatrastas, tačiau išskirtine architektūra turtingas miestas. Kviečiame rugsėjo 12-13 dienomis tuo įsitikinti tiek panevėžiečius, tiek miesto svečius, ir išgirsti miestą, kuris tikrai turi ką parodyti ir pasakyti.